GEGUŽĖS 5-OJI

PASAULINĖ RANKŲ HIGIENOS DIENA

Pasaulio sveikatos organizacija nuo 2009 metų inicijavo judėjimą „Plauk rankas – saugok gyvybes“ ir gegužės 5 dieną paskelbė pasauline rankų higienos diena.

 

 

 

 

 

Rankų plovimas – teršalų ir laikinųjų odos mikroorganizmų pašalinimas, plaunant rankas su vandeniu ir muilu be dezinfekcijos medžiagų. Žmogaus rankos dažniau negu kiti organai liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, todėl ant jų patenka įvairių mikroorganizmų. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai ligų sukėlėjai perduodami per rankas. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti bakterinėmis, virusinėmis, grybelinėmis ir kirmėlių sukeliamomis ligomis.

                                         Rankas būtina plauti:

  • pasinaudojus tualetu;
  • pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą;
  • prieš valgant ir prieš/po maisto (ypač žalios mėsos, žuvies, paukštienos)

gaminimo;

  • pažaidus su gyvūnu;
  • grįžus iš lauko;
  • pasivažinėjus autobusu, troleibusu ar pabuvus viešose vietose;
  • prieš teikiant bei suteikus pirmąją medicininę pagalbą.

Nusiplovus rankas būtina jas nusausinti.  Geriausia tai daryti tamponuojant vienkartiniu rankšluosčiu, nes džiovinimas oro srove nesumažina bakterijų skaičiaus ant odos, be to, srovė mikroorganizmus nupučia, todėl  jie gali patekti ant kitų žmonių ar daiktų.  Sausinant rankas vienkartiniais rankšluosčiais, daug kartų sumažėja bakterijų skaičius ant odos, tai pat nesudaromos sąlygos plisti mikroorganizmams. Nusausinus rankas patartina  patepti rankų odą maitinamuoju kremu, įtrinant jį nuo pirštų pagalvėlių link riešo, pamasažuojant kiekvieną pirštą, po to delną ir išorinę plaštakos pusę.

Iki šiol rankų higiena yra viena iš pagrindinių prevencinių priemonių, padedančių apsaugoti save ir visus šalia esančius nuo infekcijų, plintančių kontaktiniu būdu.
Rankas rekomenduojama plautis, laikantis šių taisyklių:

  • Sušlapinkite rankas po šiltu ar šaltu tekančiu vandeniu. Prieš plaunant rankas būtinai nusimaukite žiedus, nes po jais esantys nešvarumai nenusiplaus.
  • Rankas plaukite su muilu, nes jų plovimas vien vandeniu nėra efektyvus. Jis negali pašalinti tokių sudėtinių nešvarumų dalių kaip riebalai ar baltymai. Kasdieniam rankų plovimui pakanka ir įprasto muilo.
  • Visą rankų paviršių įtrinkite rankų plovimo priemone. Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite rankas iš abiejų pusių apie 10-15 s. Ypač kruopščiai patrinkite tarpupirščius, pirštų galiukus ir panages, nes skubėdami dažnai išmuiluojame tik išorinę ir vidinę rankų pusę. Taip pat nepamirškite ir riešų.
  • Kruopščiai nuplaukite rankas, kad pašalintumėte muilą. Vanduo turėtų tekėti nuo riešo pirštų link. Jei yra galimybė, rankas šluostykite popieriniu rankšluosčiu ar servetėle. Namuose kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį rankoms nusausinti.

Rankų negalima plauti plautuvėje, skirtoje maisto ruošai, aptarnavimui, įrankių ar aplinkos valymui.

Pagrindinės priežastys, kodėl nėra laikomasi rankų higienos taisyklių:

  • plautuvės nepatogioje vietoje arba jų per mažai;
  • trūksta muilo, rankšluosčių;
  • rankų higienos produktai sukelia odos sudirginimą ir sausumą;
  • trūksta žinių apie rankų higienos taisykles ir procedūras.

 

Rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam.  Jomis liečiame daugybę daiktų, kurie gali būti užteršti ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad rankų plovimas yra paprasta, nebrangiai kainuojanti profilaktikos priemonė, kuri gali apsaugoti  nuo ne vienos nemalonios ir net pavojingos gyvybei užkrečiamosios ligos.

 

Informaciją parengė  Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro

visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Asta Ivoškienė

DUK apie_skiepus 

Informacija tėvams

Depresija. Pasikalbėkime

Depresija – tai problema, paliečianti įvairaus amžiaus žmones visame pasaulyje. Depresija – tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas, tai kūno ir sielos liga, kuri diena iš dienos veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Susirgti gali kiekvienas – neturi reikšmės nei išsilavinimas, nei socialinė padėtis, nei lytis ar amžius. Depresiją gali sukelti staigus stresas, nelaimės, o kartais ji ištinka ir tada, kai gyvenimas klostosi gerai. Depresijos apimti žmonės netenka susidomėjimo tais dalykais, kurie anksčiau buvo malonūs. Jie nebegali prisiversti eiti į darbą, jaučiasi kalti ir nepilnaverčiai. Kartais kenčiantieji nuo depresijos ima galvoti apie mirtį ir savižudybę.

Kaip padėti sau?

Nevenkite žmonių, praleiskite daugiau laiko su artimaisiais, draugais; pasikalbėkite apie savo išgyvenimus su gydytoju, psichologu ar žmonėmis, kuriais pasitikite, nes taip rasite, kas jus palaikys, ir sužinosite apie būdus patiriamiems simptomams įveikti; dėl nieko nekaltinkite savęs; nedarykite svarbių sprendimų, nemeskite darbo ar mokslo; susidarykite planą ir numatykite, ką nors malonaus kiekvienai dienai (padovanokite sau dovaną, padarykite malonumą artimam žmogui, nevenkite geros knygos, eikite pasivaikščioti, apsilankykite teatre, dailės parodoje ar pan.). Svarbu būti užsiėmusiam, net jei nieko nesinori; užsiimkite kūrybine veikla – rašykite ar pieškite; pasigaminkite sau skanius pusryčius, pietus ar vakarienę. Gausus angliavandenių maistas, (pavyzdžiui, šokoladas) turi nuotaiką gerinančių savybių; judėkite, nes fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją; nepiktnaudžiaukite alkoholiu, sveikai maitinkitės, laikykitės miego režimo.

Patarimai sergančiojo depresija artimiesiems

Padėkite užsiimti reikiama veikla; padėkite suvokti depresiją kaip ligą, nuo kurios reikia gydytis, padrąsinkite; bendraudami būkite jam atidūs; išklausydami apie išgyvenimus skatinkite neprarasti vilties, labiau tikėti; pasistenkite išblaškyti blogas mintis ir jausmus; suteikite reikiamą pagalbą, paremkite.

Informaciją parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Asta Ivoškienė

Erkių platinamos ligos

Informacinis pranešimas „Vaikų dantų priežiūra – tėvelių rūpestis“

 

Klaidinga manyti, kad pieninių dantų nebūtinai taisyti, mat jie vis tiek iškris. Negydomi jie gali sukelti ne tik skausmą, bet ir infekciją, pažeisiančią nuolatinių dantų užuomazgas. Dantų kariesas ir skausmas gali sutrikdyti vaiko mitybą, miegą. Nuo to priklauso ir estetinė burnos išvaizda, elgesio pokyčiai. Paprasčiausiai, vaikas pradeda nepasitikėti savimi, iš jo gali šaipytis.

Pieniniai dantys palaiko vietą nuolatiniams, todėl jų netekus per anksti, nauji dantys gali išdygti kreivi. Todėl pieniniais dantimis rūpintis ir juos gydyti būtina.

Šiaulių visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Asta Ivoškienė pataria:

  1. Vaiko dantų sveikata pradėkite rūpintis jau išdygus pirmajam dantukui. Yra specialių, minkštų šepetėlių pirmiesiems kūdikio dantukams. Jie guminiai, užmaunami ant mamos piršto. Kol vaikas nesupranta, kad dantų pastą reikia išspjauti, jos galima ir nenaudoti. Šias procedūras privalo atlikti suaugusieji, nes vaikui nepakanka įgūdžių dantukų valymo procedūrai atlikti.
  2. Atveskite vaiką pas odontologą, kol dar nieko neskauda. Tegul jis pats įsitikina, kad dantukų gydytojų nėra ko bijoti. Paaiškinkite, kad patikrins, apžiūrės, jei reikia, pagelbės sergančiam dantukui. Jokiu būdu nesakykite: „Tau nieko nedarys“, o juo labiau, negąsdinkite vaiko gydytojais.
  3. Apie šeštus gyvenimo metus prasikala pirmieji nuolatiniai dantys. Svarbu stebėti, kada jie išdygsta ir nepamiršti jų valyti nuo pat prasikalimo dienos. Visiškai išdygusius sveikus krūminius dantukus rekomenduojame padengti silantais – specialia medžiaga, kuria užliejamos vagelės. Ši medžiaga užpildo įdubimus, neleidžia užsilikti maistui ir apnašoms. Be to, silantų išskiriamas fluoras sutvirtina dantis. Ši paslauga teikiama nemokamai vaikams nuo 6 iki 14 metų.
  4. Taisyklingai valyti dantis reikia vaiką išmokyti nuo mažens. Svarbu naudoti tinkamą (pagal amžių) dantų šepetėlį minkštais šereliais, kurį patartina keisti maždaug kas tris mėnesius ir vaikams skirtą dantų pastą.

Parengė Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Asta Ivoškienė

 

 

Kaip maitintis žiemos metu

Dėl didėjančio sergamumo gripu

Kasdien daugėja sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripo epidemija jau paskelbta Kauno miesto ir Jonavos rajono savivaldybėse. Skiepai yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.

Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais viso gripo sezono metu. Gripo sezonas prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę ir tęsiasi iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės.

Pasiskiepyti gripo vakcina ypač aktualu žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms. Lietuvoje valstybės lėšomis nuo gripo skiepijami Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos komisijos rekomenduojamų rizikos grupių asmenys:

  • 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenys;
  • sergantys lėtinėmis ligomis;
  • gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose;
  • nėščiosios;
  • sveikatos priežiūros darbuotojai.

Skiepytis dar ne vėlu ir šiandien. Prašyčiau šia informacija pasidalinti su jūsų įstaigos bendruomene.